Tarptautinė laimės diena

2012 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė rezoliuciją, kurioje visos šalys – narės, visos organizacijos skatinamos kovo 20 dieną švęsti Tarptautinę laimės dieną. Rezoliucijoje pažymima, jog laimės siekimas – tai pagrindinis žmogaus tikslas.

Laimę, kaip reiškinį, tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos bei teologijos mokslų sritys. Fiziologai tiria laimę kartu nagrinėdami ir vadinamuosius „laimės hormonus“ – endorfinus, serotoninus ir dopaminus. Laimė tiriama ne vieną šimtmetį ne tik moksliškai. Ši tema atsispindi poetų, dailininkų, muzikantų bei artistų kūryboje. (daugiau…)

Fizinis aktyvumas šaltuoju metų laiku

Atšalus orams žmonės tampa ne tokie fiziškai aktyvūs. Užuot buvę lauke, lieka namuose, o pasivaikščioti išeina vis rečiau. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika bei centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų ir ankstyvojo mirtingumo veiksnių.

Įvairios fizinio aktyvumo formos palaiko žmogaus fizines galias, stiprina sveikatą, gali būti naudojama kaip atsipalaidavimo ir psichoterapinė priemonė. Kuri padeda žmogui atsipalaiduoti po sunkaus protinio darbo, rūpesčių ir gali padėti atsisakyti žalingų įpročių, geriau planuoti dienos rėžimą, pagerinti nuotaiką, savijautą, miegą bei sukurti teigiamą ir emocingą aplinką.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja būti fiziškai aktyviems ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę arba ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę. (daugiau…)

Dantų ėduonis ir kas jį sukelia?

Dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Net 90 proc. pasaulio gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies, dažniausiai serga jauni žmonės. Dantų ėduonis yra angliavandenių poveikio sąlygota infekcinė, žmogaus žmogui perduodama daugiaveiksnė liga. Ėduonies atsiradimui būtini keturi veiksniai: bakterijos, esančios mikrobiniame apnaše ir seilėse, dažnas angliavandenių vartojimas, imlus danties paviršius ir laikas. (daugiau…)

Europos epilepsijos diena

Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Epilepsija yra pati seniausia žinoma nervų sistemos liga, ją sukelia galvos smegenų žievės bioelektrinės iškrovos. Tai sunkus neurologinis susirgimas, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Epilepsija yra dažna liga, kuria žmogus gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties. Beveik 1 % Lietuvos gyventojų serga šia liga. (daugiau…)

Ar žinai, kad tu gali sirgti lytiškai plintančia liga ir to nejausti?!

Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

(daugiau…)

Ką daryti įlūžus į ledinį vandenį?

Ant netvirto ledo kasmet nuskęsta daug žmonių, todėl prieš lipdami įsitikinkite jo tvirtumu, nerizikuokite savo gyvybe. Ledas laikomas tvirtu, kai yra storesnis nei 7 cm. Tokio storio ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad išlaikytų žmonių grupę, ledas turi būti ne mažiau kaip 12 cm storio. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis.

(daugiau…)

Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai.

(daugiau…)