Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m.

Kovo 22 d. tapo kasmetiniu įvykiu, kuris skatina milijonus žmonių susimastyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta ir vanduo“.

Gamta ir vanduo yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai, jūros ir vandenynai svarbūs poilsiui ir verslui. Naudodamiesi sprendimais, kuriuos jau randame gamtoje, mes galime sumažinti potvynius, sausras ir vandens taršą. Atkurdami miškus, pievas ir natūralias šlapžemes, sukurdami augmenijos buferius palei vandens telkinius ir taikydami kitus panašius gamtos sprendimus, galime valdyti vandens prieinamumą ir kokybę.

Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas. Aplinkos tvarumas, vandens ištekliai, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybė remia skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Maisto ir vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui.

Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Vanduo yra sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Sveiko žmogaus organizme vandens apykaita yra gerai subalansuota. Tik šio šimtmečio pradžioje sukurti analizės prietaisai, kurie padeda mokslininkams nustatyti, koks svarbus vandens balansas gerai fiziniai būsenai. Vandens perteklius organizme taip pat žalingas kaip ir stoka. Specialistai nustatė tris pusiausvyros sutrikimų rūšis: vandens perteklius audiniuose, vandens stoka audiniuose ir netikęs pasiskirstymas.

Pasaulio vandens vartojimui didelę įtaką daro gyventojų skaičiaus didėjimas ir bendras ekonomikos augimas. Pasaulio vandens taryba (World Water Council) prognozuoja, kad nesikeičiant dabar nusistovėjusiems procesams, bendras kasmet vartoti paimamo vandens kiekis iki 2050 metų padidės iki daugiau nei 5 tūkstančių kubinių kilometrų, kadangi žmonių skaičius planetoje tuo metu turėtų būti išaugęs. Per praeitą šimtmetį gyventojų Žemėje patrigubėjo, o suvartojamo vandens kiekis išaugo šešeriopai. Jungtinės Tautos ir pasaulio bendruomenė užsibrėžė tikslą sumažinti žmonių, negaunančių tinkamo geriamojo vandens ir gyvenančių prastomis sanitarinėmis sąlygomis, skaičių per pusę. Naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių bendrojoje stebėjimo programos ataskaitoje 2016 m. teigiama, jog PSO Europos regione net 62 milijonai žmonių neturi adekvataus priėjimo prie efektyvių sanitarijos sistemų, kurios užtikrintų higienos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą. Apie 14 milijonų Europos regiono gyventojų neturi tinkamos prieigos prie švaraus geriamojo vandens.

Straipsnis parengtas remiantis:
1. Oberbeil, K. (2004). Vanduo gyvybės eleksyras. Kaunas: „Jotema“.
2. www.smlcp.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė