Pasaulinė širdies diena

Pasauline širdies diena (minima paskutinį rugsėjo sekmadienį) siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos. (daugiau…)

Edukacinis žygis dviračiais

Rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešoji biblioteka surengė edukacinį dviračių žygį, skirtą Saulės mūšio 780-osioms metinėms ir Europos judriajai savaitei paminėti.

Penkiolika įvairaus amžiaus entuziastų, pasiruošusių dviračiais įveikti 25 km maršrutą, pirmiausia susirinko prie Visuomenės sveikatos biuro. Antanas Norvaišas specialiai atmynė iš Žiurių. Išlydėti dviratininkų atvyko Joniškio policijos komisariato vyr. tyrėja Daina Kaminskienė ir tyrėjas Algirdas Sakalauskas. Pareigūnai sužymėjo dalyvių dviračius, kad vagystės atveju būtų galima lengviau juos surasti. Dviratininkams sėkmės linkėjo LR Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas. Visus žygio dalyvius supažindinus su saugaus eismo taisyklėmis ir kelionės maršrutu, dviratininkai išriedėjo Jakiškių link. Prie Jakiškių dvaro entuziastai buvo sustoję atsikvėpti ir pasigrožėti aplinka. (daugiau…)

Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių 2015 m. duomenys

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Joniškio rajone 2015 m. mirė 399 žmonės, t. y. 43 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Tiek Lietuvos gyventojų, tiek Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 metais sudarė 88,7 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t .y. 62,7 proc. (Lietuvoje – 56,5 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,8 proc. (Lietuvoje – 20,0 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių – 7,3 proc. (Lietuvoje – 7,7 proc.) visų mirusių. (daugiau…)

Prostatos vėžys

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.

Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.

 

Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą. (daugiau…)

Savižudybių prevencija

Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.

Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.

Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti. (daugiau…)