Vaikų sužalojimai namuose

Vasarą vaikai patiria ypač daug sužalojimų namuose, pradedant nedideliais įdrėskimais ir baigiant rimtais sveikatos sutrikdymais. Namuose daugiausiai sužalojimų patiria maži, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai, o vyresni, mokyklinio amžiaus, vaikai dažniausiai linkę elgtis rizikingai, kai yra ne namuose, todėl sužalojimus gyvenamojoje aplinkoje jie patiria rečiau.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai siekia pažinti pasaulį, jie yra judrūs ir neturi susiformavusių tam tikrų savisaugos instinktų, o namų aplinka, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį laiko, nėra pakankamai saugi. Dėl šių priežasčių vaikai dažnai patiria sužalojimų, kurių galima išvengti. Dažniausiai patiriami sužalojimai yra kritimas, užkliuvimas, bitės ar širšės įgėlimas, įsipjovimas ar įsidūrimas; jų metu dažniausiai sužalojamos rankos ir pečių lankas bei kojos ir dubuo. (daugiau…)

Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis

Be vandens išgyventumėme tik keletą dienų, o be maisto sveikas žmogus ištvertu net 6-8 savaites. Organizmui netekus 5-10 proc. vandens prasideda sunki dehidratacija, o 15-20 proc. praradimas yra mirtinas.
Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų kiekis laipsniškai mažėja. Taigi, kai organizmas praranda per daug vandens (pavyzdžiui, gausiai prakaituojant per karščius), kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. (daugiau…)

Kaip apsisaugoti per karščius?

Norėdami apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą per karščius, turime elgtis atsakingai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. (daugiau…)

Patarimai kaip tinkamai šaldyti uogas, vaisius ir daržoves žiemai

Šaldymas – vienas patogiausių ir sveikiausių maisto išsaugojimo būdų. Vaisius ir daržoves nuskynus vasarą, kai jie yra labiausiai prinokę ir užšaldžius, bus galima gauti geriausią rezultatą – tinkamas užšaldymas padės išsaugoti jų skonį ir naudingąsias maistines medžiagas iki pat žiemos. Tačiau verta atkreipti dėmesį – šaldant vaisius ir daržoves prarandama nemaža dalis vitamino C. Šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei  kai kurios atvežtinės šviežios gerybės iš kitos šalies. (daugiau…)

Pasaulinė hepatito diena

Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Venkite hepatito. Nedelskite“. Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą apie hepatitų keliamas grėsmes sveikatai. 

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais.
Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kasmet užsikrėtusių virusiniu hepatitu A yra užregistruojama apie 1,4 mln. atvejų, virusiniu hepatitu B – 240 mln., virusiniu hepatitu C – apie 150 mln. Kiekvienais metais apie 600 tūkst. žmonių miršta nuo hepatito B sukeltų komplikacijų, o 350 tūkst. užsikrėtusių asmenų miršta nuo kepenų pažeidimų. Pasak PSO, tai „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai – liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. (daugiau…)