Gegužės 18-oji: Pasaulinė šiaurietiškojo ėjimo diena

Pasaulinė šiaurietiškojo ėjimo diena – tai vaikščiojimo technikos (papildomai remiantis specialiomis lazdomis) paminėjimo diena, skirta žmonėms visame pasaulyje: bet kokio amžiaus, skirtingo fizinio pajėgumo ir skirtingų sugebėjimų. Ji pradėta minėti nuo 2012 metų. 

Paprastai tūkstančiai dalyvių visame pasaulyje išeina į gatves, takus, parkus, skverus, miškus ir kitur pasidžiaugti šia diena, taip propaguodami ir skatindami fizinį aktyvumą ir investuodami į savo sveikatą. Tačiau šiais metais, atsižvelgiant į pasaulinę COVID-19 pandemiją, būtina prisilaikyti visų galiojančių griežtų nacionalinių karantino apribojimų. Nepamirškite, kad truputį pasimankštinti lauke arba tiesiog greitai pasivaikščioti ir giliai pakvėpuoti yra puiku, jei tai jau leidžia karantino sąlygos: privalu laikytis būtino ne mažiau kaip 2 m atstumo tarp žmonių ir nesirinkti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimas. Kartu galite išsivesti ir savo augintinį, jeigu tokį turite, suteikite džiaugsmo ir jam. Atminkite, kad užsikrėsti virusu oro lašeliniu būdu būnant lauke (kur gera, natūrali oro cirkuliacija) rizika yra daug kartų mažesnė nei būnant patalpoje.

Šiaurietiškasis ėjimas – laisvalaikio fizinė veikla, pritaikyta tiek poilsiui, tiek ir ištvermės treniruotėms, saugi, veiksminga ir tinkama praktiškai visų amžiaus grupių žmonių fiziniam aktyvumui. Visa reikalinga įranga yra specialios lazdos, su kuriomis galima vaikščioti mieste ar gamtoje ir, žinoma, būtina tinkama, patogi minkštesnė avalynė.

Praktikuojant šiaurietiškąjį ėjimą kalorijų suvartojimas padidėja nuo 30 iki 70 proc. lyginat su paprastu greitu vaikščiojimu ar bėgimu ristele. Šiaurietiškasis ėjimas yra efektyvesnis už klasikinį vaikščiojimą ir teigiamai veikia daugelį organizmo sistemų: sumažėja širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, sumažėja pakilęs arterinis kraujospūdis (ypač sistolinis), su laiku padidėja bendras fizinis pajėgumas, padidėja maksimalus deguonies suvartojimas, pagerėja kraujo plazmos lipidų profilis ir teigiamai pakinta gliukozės lygis kraujo plazmoje; per ilgesnį laiką pakinta kūno audinių sudėtis ir KMI, pagerėja dinaminė pusiausvyra ir kartu pagerėja įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų būklė bei gyvenimo kokybė.

Taip mankštinantis nuolatos palaikomas normalus kaulinio audinio tankis ir mineralizacija (ypač tai svarbu pagyvenusiems žmonėms) ir sumažėja tikimybė susirgti osteoporoze, padidėja raumenų jėga, ištvermė ir raumenų masė; šiaurietiškasis ėjimas teigiamai veikia stuburą, todėl jis sėkmingai praktikuojamas kankinant lėtiniams kaklo ir nugaros skausmams; padidėja kojų (klubo ir kelio) ir rankų (peties ir alkūnės) sąnarių lankstumas bei dubens funkcionalumas, sumažėja skausmai, pagerėja laikysena ir t. t.

Ši fizinė veikla veiksminga mažinant stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, pagyvenusiems žmonėms stimuliuoja atmintį ir pažintines funkcijas, pagerėja kasdienis apsitarnavimas. Taigi, šiaurietiškasis ėjimas gali būti drąsiai rekomenduojamas daugumai žmonių kaip gera pirminės ir antrinės prevencijos priemonė nuo daugelio lėtinių neinfekcinių ligų.

Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija