Europos epilepsijos diena

Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Epilepsija yra pati seniausia žinoma nervų sistemos liga, ją sukelia galvos smegenų žievės bioelektrinės iškrovos. Tai sunkus neurologinis susirgimas, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Epilepsija yra dažna liga, kuria žmogus gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties. Beveik 1 % Lietuvos gyventojų serga šia liga. (daugiau…)

Ar žinai, kad tu gali sirgti lytiškai plintančia liga ir to nejausti?!

Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

(daugiau…)

Ką daryti įlūžus į ledinį vandenį?

Ant netvirto ledo kasmet nuskęsta daug žmonių, todėl prieš lipdami įsitikinkite jo tvirtumu, nerizikuokite savo gyvybe. Ledas laikomas tvirtu, kai yra storesnis nei 7 cm. Tokio storio ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad išlaikytų žmonių grupę, ledas turi būti ne mažiau kaip 12 cm storio. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis.

(daugiau…)

Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai.

(daugiau…)

Gripo ir ŪVKTI epidemija paskelbta Joniškio rajono savivaldybėje

Gripo ir ŪVKTI epidemija paskelbta Joniškio rajono savivaldybėje

Joniškio rajono savivaldybėje nuo š.m. sausio 31 d. yra paskelbta gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemija.
Nors skiepai yra pati efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių

kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.

Rekomenduoja:
•    tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas – nusausinti;
•    vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
•    vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
•    laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
•    neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
•    gerai vėdinti patalpas;
•    susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
•    sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Daugiau irformacijos apie gripo profilaktika skaitykite: ČIA

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Vitaminų nauda sveikatai

Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant.

(daugiau…)