Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

Pasitinkant Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų (86 vyrai ir 33 moterys). Tai 16 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (135).

Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 43 – heteroseksualių ir 17  – homoseksualių. Dvidešimt vieno asmens galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas.

Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Šie vaistai skiriami visiems pacientams, kuriems jų reikia bei yra nemokami (kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto).

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu.

Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį patikrinti, tačiau, jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio periodo viruso kraujyje galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus tampa ŽIV nešiotojas. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti yra per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.

 

LITERATŪRA:

1. www.ulac.lt

2. www.smlpc.lt

3. www.hi.lt

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė