Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius, leidžia informacinį žurnalą „Alzheimerio liga. Kas tai?“.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Lietuvoje viena iš didžiausių problemų – neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti (kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs).

Kokie pirmieji ženklai išduoda apie Alzheimerio ligos grėsmę? Dėl ko turėtų suklusti pats asmuo ir jo artimieji?

Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai – buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų.

Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais. Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.

Kas vyksta žmogaus organizme, kai suserga Alzheimerio liga?

Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita. Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje.

Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.

Kokios šiuo metu sergančiųjų šia liga prognozės? Ar Alzheimerio liga turi įtakos gyvenimo trukmei?

Tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų.

Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas – 5–7 metai, vyresniems – apie 10 metų.

 

LITERATŪRA:

1. www.smlpc.lt

2. www.alheimeris.lt

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė