Kurio šūkis „INVESTUOK Į HEPATITŲ ELIMINAVIMĄ“. Šiuo kampanijos šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina didinti politikos formuotojų politinius ir finansinius įsipareigojimus stiprinant atsaką į hepatitų eliminavimą bei paraginti gyventojus kreiptis su hepatitų priežiūra (prevencija, diagnostika ir gydymu) susijusių paslaugų.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 milijonai žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C – išgydomas. Tačiau, PSO duomenimis, daugiau kaip 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitais žmonių pasaulyje turi nepakankamą sveikatos priežiūros (prevencijos, diagnostikos ir gydymo) paslaugų prieinamumą.

Pasaulio sveikatos organizacijos Globalioje sveikatos sektoriaus hepatitų strategijoje 2016-2021 metams numatytas globalus tikslas, kuriuo siekiama iki 2030 metų eliminuoti hepatitus kaip visuomenės sveikatos problemą. Iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų susirgimų hepatitais skaičių bei 65 proc. sumažinti mirtingumą nuo hepatitų. Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama B ir C hepatitams, kurie sudaro 96 proc. visų hepatitų mirtingumo.

Iki šių metų pradžios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, buvo privalomai registruojami tik ūmūs susirgimai hepatitais. Lėtinių hepatitų privaloma registracija šalyje įvesta tik nuo 2019 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau, pasak ULAC medikų, ši statistika dalinai neatspindi realios sergamumo hepatitais situacijos. Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui pradėjus privalomai registruoti susirgimus lėtiniais hepatitais, galima konstatuoti, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį.

VIRUSINIS HEPATITAS B (VHB) – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. 

Virusinis HEPATITAS B plinta:

  • per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius;
  • per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis;
  • iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Riziką užsikrėsti HEPATITO B virusu sumažina:

  • skiepijimasis nuo HBV infekcijos;
  • saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys:
  • susilaikymas nuo lytinių santykių,
  • monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu,
  • taisyklingas (nuolatinis ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas,
  • atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas.

HEPATITO C (HCV) infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus.

HCV plinta:

  • per kraują – dažniausiai užsikrečia švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kai jie dalijasi panaudotomis adatomis ir švirkštais bei pagalbiniais švirkštimosi reikmenis; Perpilant užkrėstą HCV kraują ar jo produktus rizika perduoti HCV infekciją artima 100 procentų; HCV infekcija gali būti perduodama darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais bei naudojantis užkrėsto asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, pedikiūro, manikiūro reikmenimis;
  • per kontaktą su lytinių organų gleivinėmis ir lytinėmis išskyromis (retai);
  • iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu (labai retai).

Didesnę riziką užsikrėsti HCV infekcija lytinių santykių metu turi asmenys:

  • kurie turi daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.),
  • serga kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI),
  • anksti pradėję lytinį gyvenimą (iki 16 metų),
  • nenaudojantys prezervatyvų lytiniu santykių metu,
  • vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais,
  • teikiantys seksualines paslaugas už atlygį,
  • kalinamieji ir nuteistieji.

HCV neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint, žindant. HCV infekcija gali būti ūmi ir lėtinė. Daugumai pacientų (> 80 proc.) ūmi HCV infekcijos forma būna besimptomė, tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų suserga ūminiu geltiniu hepatitu.

Vidutiniškai 70–85 proc. asmenų, užsikrėtusių hepatito C virusu, savaime nepasveiksta, išsivysto lėtinė ligos forma. Jei per 6 mėn. nepasveikstama, dažniausiai vystosi lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis. Lėtinei HCV infekcijai progresuojant per 20–40 metų gali išsivystyti kepenų cirozė. Kepenų cirozė – negrįžtamas kepenų pažeidimo procesas (kai pažeistos kepenys neregeneruoja).

LITERATŪRA:

1. https://nvsc.lrv.lt/lt

2. www.ulac.lt

3. https://www.hepmag.com

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė