ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.

KAIP PLINTA ŽIV INFEKCIJA?

  • Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius.
  • Per kraują (parenterinis): perpilant kraują ar jo komponentus; per nesterilias injekcijas (pvz., kai narkomanai dalijasi švirkštais ar adatomis).
  • ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimobūdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant vaiką krūtimi.

ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.

ŽIV NEUŽSIKREČIAMA:

  • naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus.
  • ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

ŽIV INFEKCIJOS DIAGNOSTIKA – TYRIMAI DĖL ŽIV

Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba aptinkama ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams.

ŽIV LIGOS GYDYMAS

ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (– ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.  Antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams (nepriklausomai nuo imuniteto būklės), kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą.

LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS (LPI)

Lytiškai plintančios infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio.

KAS SUKELIA LYTIŠKAI PLINTANČIAS INFEKCIJAS?

Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidijozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra pagydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lytinių organų karpos ir kt.) – yra lėtinės ir, dažniausiai, neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 30 įvairių lytinių santykių metu plintančių infekcijų. Dažniausios lytiškai plintančios infekcijos: ŽIV infekcija, herpesvirusinė infekcija, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, virusinis hepatitas B (VHB), sifilis, chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė.

DAŽNIAUSI LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ POŽYMIAI YRA:

  • išskyros, kurių spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos,
  • dažnesnis ar skausmingas šlapinimasis,
  • baltos apnašos varpoje, burnoje,
  • bėrimai lyties organų srityje, išangėje,
  • bėrimai ant delnų ar padų,
  • padidėję kirkšnių ar kiti limfmazgiai,
  • skausmingumas, kapšelyje,
  • išeinamosios angos skausmas, perštėjimas, deginimas,
  • karpos ant lytinių organų, išangės
  • išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų,

LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS GYDOMOS:

Kiekviena lytiškai plintanti infekcija gydoma skirtingai: tabletėmis, injekcijomis arba tepalais. Gydymo kursą visada reikia baigti (išgerti visus
skirtus vaistus), nors simptomai ir išnyko. Gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada reikia pakartotinai pasitikrinti.

 

LITERATŪRA:

  1. www.ulac.lt
  2. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė