Gegužės 5 d. vienuoliktus metus iš eilės pasaulyje minima Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) inicijuota Rankų higienos diena. Šio judėjimo šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Prie jo jau prisijungė beveik 20 000 sveikatos priežiūros įstaigų iš 180 šalių, tarp kurių – ir Lietuva (5 įstaigos).

Šių metų Rankų higienos dienos tema – „Kodėl infekcijų prevencija ir rankų higiena svarbios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei?”. Norima atkreipti dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant visų amžiaus grupių žmonių geresnės sveikatos ir gerovės bei kokybiškų, saugių, efektyvių ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Rankų higienos svarba žmogaus sveikatai

Toks atrodytų paprastas dalykas kaip rankų higiena nepaprastai svarbi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Ji gali išsaugoti milijonus gyvybių kasmet bei turėti įtakos sveikatos priežiūros kokybei. Tyrimai rodo, kad rankų higiena padeda sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų paplitimą. Vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie rankų higienos laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, yra rankų antiseptiko sunaudojimas.

Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovės dr. Rolandos Valintėlienės, naujausių tyrimų duomenimis, Lietuva sunaudoja du kartus mažiau rankų antiseptiko nei Europos Sąjungos šalys. Nuo 2012 m., kada buvo atliktas pirmas Europos Sąjungos šalių infekcijų paplitimo tyrimas, iki dabar situacija Lietuvoje pagerėjo tik nežymiai – rankų higiena išlieka aktualia problema asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kodėl svarbi rankų higiena?

Dažniausiai infekcijų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos didėja infekcinių susirgimų rizika. Rankų higiena – viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti ligų, užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui ir kryžminiam jų perdavimui. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas.

Kur ir kada dažniausiai užteršiamos rankos?

Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, durų rankenas, laiptų turėklus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus.

Kada būtina plauti rankas?
 
Rankas būtina plauti visada, kai:

· jos akivaizdžiai nešvarios;
· prieš valgant;
· pasinaudojus tualetu;
· prieš ir po maisto gaminimo;
· po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
· prieš vaiko maitinimą.
· pakeitus vystyklus;
· grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
· pasinaudojus visuomeniniu transportu;
· pabuvus viešose vietose;
· pabendravus su sergančiu žmogumi;
· po nosies valymo;
· pažaidus su gyvūnais.

Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose:

1. Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų.
2. Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą nuo kenksmingų patogenų bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo         kūną.
3. Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų.
4. Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų.
5. Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate      (nuo pavojingų patogenų).

Kaip tinkamai plauti rankas?

Rankų plovimui su muilu ir vandeniu minimalus plovimo laikas turėtų būti ne mažiau nei 20 sekundžių ( 40-60 sek. ). Labai svarbu tinkamai plauti rankas.

Kokias rankų higienos priemones rinktis?

Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.

 

LITERATŪRA:

1. www.hi.lt

2. www.ulac.lt

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti, visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė