Žengiant šiuolaikinio gyvenimo ritmu streso išvengti praktiškai neįmanoma.  Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tai vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Norint žinoti kaip su stresu susidoroti, reikėtų jį pažinti.

Kas yra stresas?

Stresas– tai visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, kuriomis žmogaus organizmas atsako į nepalankius veiksnius. Stresas nėra liga, tačiau ilgalaikis stresas sumažina darbo našumą ir gali tapti blogos sveikatos priežastimi. Stresas – psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios galima išvengti ar ją sumažinti.

Kaip jis veikia mus? 

Vienodi dirgikliai sukelia nevienodus išgyvenimus. Ta pati situacija vieniems atrodo visiškai patenkinama, kitiems sukelia stresą. Stresas priklauso nuo asmenybės savybių, auklėjimo, aplinkos sąlygų. Tačiau net ir tuos, kuriems būdinga emocinė pusiausvyra, per didelis darbo krūvis, nepalankios darbo aplinkos sąlygos paveikia neigiamai.

Streso požymiai

Psichologiniai: nerimas, baimė, įtampa, irzlumas, pusiausvyros praradimas, pasitikėjimo savimi trūkumas, užmaršumas, negatyvumas, negebėjimas susitelkti, prislėgta nuotaika.
Fiziologiniai: prakaitavimas, pagreitėjęs kvėpavimas, galvos skausmai, silpnumas, pykinimas, nemiga, priklausomybė nuo tabako, alkoholio ar vaistų, valgymas per daug ar per mažai.
Socialiniai: išsiblaškymas, nedėmesingumas, nelaimingi atsitikimai, perdėta reakcija, pykčio protrūkiai, nerišli kalba, žmonių vengimas, nedalyvavimas socialiniuose įvykiuose, agresyvus vairavimas.
Elgesio: sustingimas, nesugebėjimas planuoti, idėjų neturėjimas, dažnas galvojimas apie praeitį, terminų nesilaikymas.

Išgyvenimo stresas tai „kovoti arba pabėgti“ atsakas į pavojus. Jis būdingas visiems žmonėms ir gyvūnams. Kuomet žmogus išsigąsta, jog kas nors gali Jį sužeisti, žmogaus kūnas į tai reaguoja natūraliu jėgų antplūdžiu, kad galėtų išgyventi pavojingą situaciją – kovoti arba pabėgti iš jos.

Vidinis stresas tai nerimas dėl dalykų, kurių negalima pakeisti arba nerimas be akivaizdžios priežasties. Vidinį stresą žmonės neretai sukelia patys sau. Tai dažnai nutinka, kuomet nerimaujama dėl dalykų, kurių negali žmogus kontroliuoti arba pastato save į tokias situacijas, kurios kelia stresą. Kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo tam tikros rūšies įtempto, pilno nerimo bei skubaus gyvenimo būdo. Tai kyla dėl nuolatinio streso. Šie žmonės netgi ieško stresinių situacijų ir jaučia stresą dėl dalykų, kurie įprastai streso nekelia.

Aplinkos stresas – tai atsakas į aplink mus vykstančius reiškinius, kurie kelia mums stresą. Tarkime, tai gali būti triukšmas, grūstis, įtampa darbe ar šeimoje. Aplinkos streso indentifikavimas ir mokymasis su juo susitvarkyti ar net jo išvengti gali padėti sumažinti mūsų streso lygį.

Išsekimas ir persidirbimas. Šis stresas kaupiasi per ilgą laiką, kol galiausiai sukelia „perdegimą“. Jo priežastis – pernelyg ilgos darbo valandos ar pernelyg sunkus darbas. Taip pat priežastis gali būti netinkamas savo laiko organizavimas ar nepakankamas poilsis bei atsipalaidavimas.

Dažniausiai stresą darbe sukelia:

  • laiko trūkumas ar per greitas darbo tempas;
  • ribota sprendimų laisvė;
  • nepakankama viršininkų ar kolegų parama ir pripažinimo stoka;
  • neaiškios darbo, pareigybės instrukcijos;
  • pusiausvyros tarp darbuotojų teisės ir atsakomybės stoka;
  • kompetencijos trūkumas;
  • darbo įvertinimo ir užmokesčio stoka;
  • baimė prarasti darbą;
  • pavojingas darbas;
  • darbas, atliekamas izoliuotai nuo kitų darbuotojų;
  • konkurencija;
  • darbo aplinkos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai).

Remiantis Europos rizikos stebėjimo tarnybos duomenimis, psichosocialinė rizika ir su darbu susijęs stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų. Beveik 50 proc. Europos darbuotojų nuomone, stresas yra įprastas jų darbo vietoje ir jis yra maždaug pusės visų prarastų darbo dienų priežastis.

Keletas rekomendacijų kaip sumažinti stresą:

  • Išmokite ir praktikuokite vieną ar daugiau relaksacijos technikų;
  • Pastebėkite, kada pakliūnate į negatyvaus mąstymo ar nerimo užburtą ratą ir išeikite iš jo;
  • Atraskite savo gyvenimo paskirtį ir gyvenkite pagal ją;
  • Priimkite save kaip žmogų, kuris gali klysti ir mokinkitės iš savo klaidų;
  • Praktikuokite dėkingumą. Būkite dėkingi ne tik už gerus, bet ir blogus dalykus;
  • Prisiminkite, jog gyvenimas savaime yra dovana;
  • Siekite, kad Jus suptų artimi, mylintys ir palaikantys žmonės;
  • Darykite mankštą ar užsiimkite kita mėgstama fizine veikla;
  • Tiesiog dažniau juokitės;
  • Švęskite savo pergales netgi mažuose dalykuose;
  • Praktikuokite kvėpavimo pratimus kaip priemonę sumažinti įtampą;
  • Maitinkitės sveikai, geriausia – tuo pačiu metu. Nepraleiskite pusryčių.

 

Literatūra:

  1. www.sveikatossodas.lt
  2. www.hi.lt

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė