Lytiškai plintančios infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio.

Kas sukelia infekcijas?

Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra išgydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lyties organų karpos ir kt.) yra lėtinės ir dažniausiai neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Siekiant išvengti sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis, esminės prevencijos priemonės:

  • monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu;
  • taisyklingas (pastovus ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas;
  • atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas;
  • rizikingos elgsenos mažinimo intervencijos, informavimas, švietimas ir komunikacija;
  • skiepai nuo virusinio hepatito B, A ir ŽPV!

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija

tai virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi iki vėžiniai ar vėžiniai susirgimai.

ŽPV plinta:

  • lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu;
  • ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius;
  • ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu;
  • infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu;
  • kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.

Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo.

Kaip organizmą veikia skiepai nuo ŽPV?

Pasiskiepijus, organizmas kraujyje ir ląstelių paviršiuose pradeda gaminti antikūnus, kurie, žmogaus papilomos virusui patekus į organizmą, jį neutralizuoja, neleidžia jam patekti į ląsteles, todėl šios lieka sveikos.

Ar vakcinos nuo ŽPV sukelia nepageidaujamų reakcijų?

Dažniausiai ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos.

Ar vakcinacija nuo ŽPV apsaugo nuo šios infekcijos visą likusį gyvenimą?

Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – beveik 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų.

Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių). Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinų dozių, kai tuo tarpu vyresnėms mergaitėms ir moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių.

Virusinis hepatitas B

tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį, visišką kepenų funkcijos nepakankamumą.

Kaip plinta virusinis hepatitas B?

Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.

Hepatitu B simptomai pasireiškia per maždaug keturis mėnesius nuo viruso patekimo į organizmą.

Hepatito B simptomai ir požymiai:

  • pilvo skausmas;
  • tamsus šlapimas;
  • karščiavimas;
  • sąnarių skausmas;
  • apetito praradimas;
  • pykinimas ir vėmimas;
  • silpnumas ir nuovargis;
  • pagelsta oda ir akių baltymai (gelta).

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu B?

  • Patikima apsauga nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozės), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą.
  • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
  • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis.
  • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.
  • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.
  • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu.

Kam rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito B infekcijos:

  • naujagimiams;
  • vaikams, kurie nebuvo paskiepyti ankstesniame amžiuje;
  • seksualiai aktyviems asmenims, kurie turi atsitiktinius lytinius santykius;
  • homoseksualiems vyrams;
  • švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
  • medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju;
  • hemodializuojamiems pacientams;
  • keliautojams;
  • užsikrėtusiems ŽIV asmenims;
  • visiems asmenims, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B infekcijos.

Kiek ilgai išlieka imunitetas pasiskiepijus nuo hepatito B viruso infekcijos?

Tyrimų duomenimis, imunologinis atsakas išlieka mažiausiai 15 – 20 metų paskiepijus sveiką asmenį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis).

Kaip turi gyventi ir elgtis ligoniai, sergantys lėtiniu hepatitu B?

Ligoniai turi vengti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą. Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti.

Užsikrėtusieji VHB turi aptvarstyti savo žaizdas, kad kraujas nepatektų aplinkiniams. Negalima naudotis tais pačiais dantų šepetukais ir skutimosi įrankiais. Tokie asmenys negali būti kraujo, organų, spermos donorais.

 

LITERATŪRA:

  1. www.ULAC.lt
  2. http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė