Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai atsiduriama įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose. Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu. Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti.

Mokslininkų teigimu, intensyvios darbo dienos reikalauja pertraukų. Jei dirbate prie kompiuterio ne rečiau kaip kas valandą reikėtų daryti 5-10 minučių pertraukas, kad galėtumėte pailsinti akis ir atpalaiduoti pečių ir kaklo raumenis paprastais pratimais. Jeigu dirbate statybų sektoriuje ar kitą fizinį darbą būtinai pailsėkite poilsio zonose 15-20 min. Tai ypatingai svarbu šiandienėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika.

Praktikuojant atsipalaidavimo pratimus, galite sumažinti streso sukeliamus simptomus:

  • Mažinant kraujospūdį;
  • Sulėtinant kvėpavimo dažnį;
  • Normalizuojant hormonų veiklą;
  • Sumažinant raumenų įtampą ir chronišką skausmą;
  • Pagerinant koncentraciją ir nuotaiką;
  • Sumažinant nuovargio jausmą;
  • Sumažinant pyktį;
  • Pagerinant pasitikėjimą savimi.

Kaip greitai atsipalaiduoti darbo metu:

  • Ypač greitas ir paprastas metodas padėsiantis atsipalaiduoti – plojimas rankomis arba trepsėjimas.
  • Lėtai kvėpuodamas, kairės rankos nykštį suk dešiniosios delno centre. Tai šiek tiek stipriau daryk kas kartą iškvėpdamas. Po kurio laiko sukeisk rankas: dešiniosios nykštį suk kairės rankos delne.
  • Stovėdamas, už nugaros sunerk pirštus, tuomet giliai įkvėpk ir porą sekundžių užlaikyk kvėpavimą. Tuomet iškvėpk ir gerokai papurtyk už nugaros sunertas rankas. Šį pratimą atlik bent kelis kartus.
  • Pečių sukimas. Pakelkite pečius ir bandykite jais pasiekti ausis. Tada suveskite pečius už nugaros ir leiskite jiems „nukristi“, staiga atpalaiduokite. Dar kartą – aukštyn, atgal, pasukame ratu ir „numetame“. Pakartoti kelis kartus.
  • lėtai įkvėpk skaičiuodamas iki penkių, ir taip pat skaičiuodamas iki penkių iškvėpk. Tai pakartok kelis kartus ir grįžk prie darbo.

Reguliariai atliekant atsipalaidavimo pratimus, žmogus išmoksta atpažinti raumenų įtampą ir kitus fizinius pojūčius, susidarančius streso metu. Kai išmokstama atpažinti įtampą ir stresą, žmogus gali efektyviai ir greitai sumažinti šiuos neigiamus simptomus naudojant įvairias atsipalaidavimo technikas. Tai apsaugo nuo ilgalaikio psichologinio išsekimo bei  įvairių chroniškų susirgimų, kurių atsiradimo tikimybė išauga streso metu.

Atrodytų keista, kaip telefonas gali padėti atsipalaiduoti ir pabėgti nuo išorinio pasaulio? Vis dėlto, kartais verta atrasti naujas galimybes ir jeigu telefonas gali trukdyti, tai jis turėtų galėti ir padėti. Sužinokite ir tuo įsitikinkite išbandydami bent keletą programėlių, sukurtų būtent jūsų gerovei.

5 nemokamos išmaniosios programėlės padeda atsipalaiduoti:

  • ,,Antistresiniai pratimai“. Programėlė, kuri padės įvertinti savo dabartinę būseną kiekvieną dieną. Prie tam tikros būsenos priskiriami atsipalaidavimo metodai.
  • „Pagalba sau“. skirta lavinti emocinę žmonių sveikatą bei teikti psichologinę pagalbą.
  • „Headspace“ yra 10 dienų kasdienės 10 minučių meditacijos sesijos.
  • „Calm“ Norite pabėgti iš savo darbo rutinos? Su “Calm” programėle nuo rašomojo stalo neatsitraukiantys darbuotojai virtualiame pasaulyje gali patirti nuostabų gamtos potyrį.
  • „Nights Keeper“ Kai nakties miegą trukdo žinutės ar skambučiai. Žinoma, galima tiesiog išjungti telefoną, bet kas, jeigu laukiate vieno svarbaus skambučio? Ši programėlė leidžia susikurti sąrašą kontaktų, kurių skambučių neblokuos, o atmestiesiems gali išsiųsti žinutę, kad jums viskas gerai ir perskambinsite kai galėsite.

Literatūra:

  1. Perminas A., Gustaitienė L., Jarašiūnaitė G., Pečiulienė I. (2014). Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija. Vytauto didžiojo universitetas
  2. Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A. (2011). Sveikatos psichologija. Vilnius ,,Tyto alba“.
  3. Kenneth S., (2017). Super‐relaxation helps muscles work more efficiently. J Physiol 595.4 p. 1007–1008.
  4. www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Gulbinaitė