Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva kasmet rugsėjo mėnesio 29 d. yra minima Pasaulinė širdies diena. Šiais metais problemos aktualumas vis dar išlieka didžiulis, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra  pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,5 mln. žmonių, kas sudaro 31 proc. pasaulio mirčių.  Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti: 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų. Kraujotakos sistemos ligos, o konkrečiau lėtinė išeminė širdies liga, yra pagrindinė mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų.

2018 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pažadėti savo širdžiai, artimojo širdžiai, mūsų visų širdims maitintis sveikiau, dažniau užsiimti fizinio aktyvumo veikla bei skatinti tai daryti vaikus, liautis rūkyti ir padėti aplinkiniams tai padaryti. Sveikatos priežiūros specialistai raginami pasižadėti išsaugoti daugiau gyvybių. Sveikatos politikos sprendimus priimantieji raginami pasižadėti aktyviai dėti pastangas, kad būtų efektyviai įgyvendintas neinfekcinių ligų veiksmų planas. Šis paprastas pažadas gali padėti užkirsti kelią daugybei mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Įgyvendinę šį pažadą mes sukursime nedidelius gyvenimo pokyčius, kuriais galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, gerinti gyvenimo kokybę ir rodyti geresnį pavyzdį jaunajai kartai. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.

Pasaulinė širdies federacija skatina pasižadėti keisti savo įpročius, susijusius su fiziniu aktyvumu, mityba, rūkymu, ir taip kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaką savo sveikatai.

Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:

  • Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių       spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.
  • Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.
  • Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
  • Nejudrumas. Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.
  • Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu), moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų – 102 cm.
  • Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.
  • Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
  • Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai       – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną.
  • Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga.
  • Homocisteinų perteklius kraujyje. Tai amino rūgštis, kurios padidėjęs kiekis kraujyje (daugiau nei 14 mikromolių litre(µmol/l) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę.
  • Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę.
  • Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis.
  • Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai.
  • Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei 65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę.
  • Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amžiuje moterys prisiveja vyrus).

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, asmenis, turinčius šiuos rizikos veiksnius kviečia dalyvauti – Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą.

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras planuoja vykdyti programą š. m. spalio – lapkričio mėnesiais.

REGISTRACIJA tel.: (8-426) 605 37

 

Straipsnis parengtas remiantis:

  1. Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.
  2. http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923/
  3. https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/7f78b12047e011e483c6e89f9dba57fd/toOCnxynXm
  4. https://www.world-heart-federation.org/world-heart-day/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė