2012 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė rezoliuciją, kurioje visos šalys – narės, visos organizacijos skatinamos kovo 20 dieną švęsti Tarptautinę laimės dieną. Rezoliucijoje pažymima, jog laimės siekimas – tai pagrindinis žmogaus tikslas.

Laimę, kaip reiškinį, tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos bei teologijos mokslų sritys. Fiziologai tiria laimę kartu nagrinėdami ir vadinamuosius „laimės hormonus“ – endorfinus, serotoninus ir dopaminus. Laimė tiriama ne vieną šimtmetį ne tik moksliškai. Ši tema atsispindi poetų, dailininkų, muzikantų bei artistų kūryboje.

Literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar visas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais – dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius, pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.

Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės, kasdien patiriantys daugiau laimės, būna gerokai sveikesni nei mažiau laimingi asmenys. Laimės jausmas ypač svarbus vyrų sveikatai, nes laimingesnių vyrų lėtesnis širdies ritmas, geresnis jų širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Dažniau laimingais besijaučiantys asmenys turi mažesnį vidutinį streso hormono kortizolio kiekį. Šis hormonas siejamas su tam tikro tipo diabetu bei hipertenzija.

Šiais laikais beveik visos ligos susijusios su stresu. Visos neigiamos mintys sukelia stresą. Teigiamos mintys skatina laimės hormonų išsiskyrimą, kurie atgaivina smegenų ląsteles. Laimės hormonai gerina atmintį, mažina agresyvumą tarp žmonių, skatina veiklumą, stiprina ištvermę ir kūrybiškumą.

Laimingesni žmonės yra linkę gyventi ilgiau ir yra linkę būti labiau sveikesni, sėkmingesni ir labiau socialiai užimti, nei žmonės kurie save apibūdina mažiau laimingais. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad teigiamos emocijos „panaikina“ kai kurių fizinių reiškinių, pavyzdžiui, streso, padidėjusio širdies susitraukimų dažio, padarinius . Tyrimo dalyviai, kurie patyrė teigiamas emocijas greičiau grįžo į normalų širdies ritmą po patirto streso, nei asmenys, kurie nebuvo patyrę teigiamų emocijų .

Trys pagrindiniai laimės šaltiniai:

  • genetika, įskaitant asmenybės temperamentą;
  • gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, turtas ir sveikata;
  • mūsų pačių pasirinkimas.

Labai dažnai žmonės yra linkę pervertinti gyvenimo aplinkybių svarbą siekiant būti laimingais. 50 proc. laimės priklauso nuo genetikos, 10% gyvenimo aplinkybių, kurios nėra pavaldžios ir net 40% nuo pačių veiksmų. Nors genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, temperamentas ir asmenybė vaidina didelį vaidmenį, yra beveik vienodai svarbu ir pačių iniciatyva. Žmogus turi galią priimti sprendimus, kurie gali didinti ar mažinti laimės jausmą.

Taigi nepamirškite rūpintis savo emocine sveikata. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktumėte ir iš kitų žmonių patirtumėte kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galite užtikrinti savo ir kitų žmonių gerą emocinę sveikatą. Būdami emociškai sveiki, sugebėsite mylėti, jaustis laimingi, energingi, pilni gyvenimo džiaugsmo, galėsite gyventi harmoningai su savimi.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė