Ant netvirto ledo kasmet nuskęsta daug žmonių, todėl prieš lipdami įsitikinkite jo tvirtumu, nerizikuokite savo gyvybe. Ledas laikomas tvirtu, kai yra storesnis nei 7 cm. Tokio storio ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad išlaikytų žmonių grupę, ledas turi būti ne mažiau kaip 12 cm storio. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose. Svarbu paminėti, kad ledas nėra visur vienodas – kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ten kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ledas būna plonesnis.

Viena svarbiausių taisyklių – negalima vienam eiti ant ledo neprašvitus. Prieš pradedant eiti ledu, reikia apsidairyti, gal yra jau pramintas takelis. Einant ledu rekomenduojama pasiimti tvirtą lazdą ir, prieš žengiant žingsnį, lazda tikrinti ledo stiprumą. Jei po smūgio į ledą atsiranda vanduo, tokiu ledu geriau neiti. Eidami grupėje niekada neikite vienas šalia kito, eikite čiuožiančiais žingsniais neatitraukdami kojų nuo ledo paviršiaus ir statydami jas plačiai, kad kūno svoris pasiskirstytų tolygiai. Jeigu ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti, į krantą reikia grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote.

Ką daryti įlūžus:  

  • Nepasiduoti panikai.
  • Nesistenkite karštligiškai kabintis už ledo krašto.
  • Lėtai, atsargiai, nedarant jokių staigių judesių, ropštis iš eketės į tą pusę, iš kurios atėjote.
  • Ant ledo reikia užslinkti plačiai išskėtus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
  • Stengtis kiek įmanoma toliau krūtine užšliuožti ant ledo, o po to atsargiai užkelti vieną paskui kitą kojas.
  • Jei eketė siaura, išlipti iš eketės galima vartantis nuo nugaros ant pilvo.
  • Jei ledas silpnas ir, bandant išlipti iš eketės, lūžta, reikia jį laužyti tol, kol prieisite iki stipraus.
  • Jokiu būdu nebandykite iš karto stotis ant kojų. Atsistoti galima, tik pasiekus krantą.
  • Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, iš eketės reikia ropštis prieš srovę ir neplūduriuoti  pasroviui, nes upės srovė gali įtraukti po ledu.

Kai tenka gelbėti lede įlūžusį žmogų: 

  • Prie eketės krašto reikia artintis labai atsargiai, geriausia – šliaužti, plačiai į šonus išskėtus rankas.
  • Jeigu įmanoma, šliaužti ant lentos ar pagalio.
  • Negalima artintis visai prie eketės krašto, nes yra didelė tikimybė įlūžti.
  • Saugiausias atstumas yra 3–4 metrai nuo eketės krašto.
  • Skęstančiajam reikia ištiesti pagalį ar lentą ir, kai žmogus įsikimba, tempti.
  •  Ištraukus skęstantįjį, reikia šliaužti kuo toliau nuo pavojingos vietos, drauge nutempti ir nukentėjusįjį.

Laikas, kurį galima išbūti vandenyje, kol neištinka hipotermija, skaičiuojamas minutėmis. Ką reikėtų pirmiausia padaryti, ištraukus žmogų iš ledinio vandens?

Kai žmogų jau ištraukėte į paviršių, patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Jeigu reikia, būtina pradėti gaivinimą. Atsižvelgiant į situaciją, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Jeigu, nemokate gaivinti, nežinote, kaip elgtis arba žmogus netekęs sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą numeriu 112.

Jeigu yra galimybė, būtina nugabenti nukentėjusįjį į šiltą patalpą. Joje reikėtų nuimti sušlapusius drabužius ir juos pakeisti šiltais, apkloti. Jeigu žmogus sąmoningas, reikėtų duoti šiltų gėrimų, sriubos. Jokiu būdu nukentėjusiajam negalima duoti alkoholio ir trinti jo odos.

Žmogui ištikus hipotermijai, reikėtų dėti šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos ir kirkšnių. Jeigu yra galimybė, žmogų reikia paguldyti į vonią, kurios temperatūra – 20 laipsnių. Po kokių 10–30 minučių temperatūrą reikėtų kelti iki 37 °C.

Lipant ant ledo, ypač žvejoti, svarbu geras hidrokostiumas, kuris patekus į vandenį laikys kūną paviršiuje ir neleis greitai atšalti. Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

 Pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

There are no comments yet.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked (*).