Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant.

Riebaluose tirpūs vitaminai

Riebaluose tirpiems vitaminams A, D, E, K tinka klasikinis vitaminų apibrėžimas: tai būtina, organinė maisto medžiaga, maiste randama labai mažais kiekiais, būtina normaliai medžiagų apykaitai, o esant jos stokai išsivysto specifinis susirgimas. Šių vitaminų yra įvairiuose maisto produktuose. Didžiausiais jų kiekis riebalų turinčiuose produktuose, beje iš jų riebaluose tirpūs vitaminai ir geriausiai įsisavinami, pvz. margarine yra riebaluose tirpiu vitaminu: A, D, E.

Vitaminas A

Poveikis sveikatai. Svarbus geram regėjimui palaikyti ir vištakumui išvengti. Jis būtinas ląstelėms augti ir daugintis, užtikrina kaulų ir dantų vystymąsi, palaiko normalią odos, plaukų, kvėpavimo takų ir kitų organų būklę.

Vitamino A organizmas pašalinti negali, todėl naudoti papildų nepatartina. Šio vitamino perteklius gali sukelti apsinuodijimą, išsivystyti kepenų pažeidimas, kraujavimas. Nėščiosioms negalima vartoti didesniu nei 10.000 tarptautinių vienetų vitamino A per parą, nes didesni kiekiai gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Vitaminas A kaupiasi organizme, todėl jį reikėtų nustoti vartoti mažiausiai 3 mėnesius prieš pastojant.

Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: kepenyse, kiaušinio tryniuose, nenugriebto pieno produktuose, lašišos ir kitos šaltųjų vandenų žuvyse. Augaliniuose produktuose: morkose, pomidoruose, raudonojoje paprikoje, abrikosuose, brokoliuose, kopūstuose, špinatuose, burokėliuose.

Vitaminas D

Poveikis sveikatai. Organizme vitaminas D būtinas kalciui įsisavinti. Gerindamas mineralų įsisavinimą vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą. Pakankamam vitamino D kiekiui susidaryti reikia, kad oda (pvz., rankų) 10 minučių per dieną būtų veikiama saulės šviesos. O apsirengusiam kūdikiui užtenka išbūti saulėje 0,5-2 val. per savaitę tam, kad serume būtų nustatoma pakankamas aktyvaus vitamino D koncentracija.

Kai oda yra veikiama ultravioletinių saulės spindulių organizmas sintetina vitaminą D. Trūkstant vitamino D, vystosi rachitas, osteoporozė, raumenų silpnumas. Vitaminas D turi reikšmės imuninei sistemai. Jis slopina ir vėžinių ląstelių augimą.

Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: riebioje žuvyje, žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose. Augaliniame maiste jo beveik nėra.

Vitamino E

Poveikis sveikatai. Vitaminas E saugo riebalų rūgštis, palaiko normalią raudonųjų kraujo kūnelių ir raudonųjų audinių būklę, saugo plaučius nuo teršalų, reguliuoja vitamino C ir DNR sintezę.

Skirtingai nuo kitų riebaluose tirpių vitaminų, organizme nėra kaupiamas iki nuodingų kiekių. Jo perteklius pasišalina su išmatomis.

Maistiniai šaltiniai. Vitamino E gausu kviečių gemaluose, riešutuose ir sėklose, kiaušiniuose, augaliniame aliejuje, lapinėse daržovėse.

Vitaminas K.

Poveikis sveikatai. Kepenims reikia vitamino K, kad galėtų gaminti kraujo baltymus, būtinas kraujui krešėti. Pusę vitamino K kiekio pagamina žarnyno bakterijos, likęs gaunamas su maistu.

Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse. Jei jo trūksta, gausiai kraujuojama net iš mažiausių žaizdų.

Maistiniai šaltiniai. Vitamino K randama žaliose lapinėse daržovėse, kai kuriuose augaliniuose aliejuose (sojos, linų, rapsų, alyvuogių), kiaulienoje, kepenyse ir žaliojoje arbatoje. Su maistu gaunant vitamino K perdozavimo nebūna.

 

Vandenyje tirpūs vitaminai

Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai ir vitaminas C yra lengviau įsisavinami negu riebaluose tirpūs vitaminai, nes žarnyne niekada netrūksta skysčių. Tačiau gali greičiau išsivystyti jų trūkumas, nes organizmas kaupia tik nedidelius vandenyje tirpių vitaminų kiekius. Vandenyje tirpiu vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu, todėl reikia dažniau jų vartoti.

B grupės vitaminai

Poveikis sveikatai. Padeda išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi (taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, taip išvengiant mažakraujystės). Padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį.

Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, išplinta visame kūne, jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas per šlapimą.

Maistiniai šaltiniai. B grupės vitaminų gausu augaliniuose maisto produktuose: duonoje, javų grūduose, žaliosiose lapinėse daržovėse. Gyvuliniuose produktuose: kepenyse, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Vitaminas C

Poveikis sveikatai. Jis yra svarbus antioksidantas, mažinantis širdies ligų, kai kurių rūšių vėžio riziką, stabdantis senėjimo procesą. Skatina žaizdų ir nudegimų gijimą, stiprina danties, kaulus, kapiliarų bei kitų kraujagyslių sieneles, gerina geležies įsisavinimą. Vitaminas C palengvina peršalimą ir sutrumpina jo trukmę.

Vitamino C trūkumas pasireiškia: nuovargiu, sąnarių skausmu, dantenų kraujavimu, kraujosruvų, kaulų susilpnėjimu ir jų lūžimu, prastu žaizdų gijimu. Didelio trūkumo atveju gali pradėti kristi dantys, išsivystyti dantenų opos ir vidinis kraujavimas.

Maistiniai šaltiniai. Vitamino C gausu erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, saldžiuosiuose pipiruose, brokoliuose, krapuose, petražolėse, krienuose, kopūstuose, špinatuose ir kitose daržovėse.

Pasirūpinkite savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

Straipsnis parengtas remiantis:

  1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008.
  2. http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Vitaminai.pdf

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė