Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Vienas iš trijų pasaulio gyventojų  turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tai vadinama – arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Nustatytą, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai  jaučiasi. 

Kas yra tas kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Vienas ar du  jo pakilimai – tai  dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti  10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio priežastys

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. 

Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

 Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidėjęs kraujospūdis. Kiti simptomai  atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

 Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės

Padidėjęs  kraujo spaudimas  – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus.

 Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Suprantama, kad ne visiems iškart pavyksta pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau patikėkite, pastangos atsipirks ir su kaupu. 

Jeigu jūsų kraujospūdis yra didesnis už 140/90 – kreipkitės į gydytoją ar bent jau vaistininką. Pastarasis patars, kaip elgtis, o gydytojas, esant poreikiui, išrašys vaistus. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Sprendimą padidėjusį kraujospūdį gydyti vaistais priima tik gydytojas.

Hipertenzija turi buti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

 

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“.

2.http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė