Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria vienam aktualiausių susirgimų pasaulyje – cukriniam diabetui, o pagrindinis šių metų Pasaulio sveikatos dienos tikslas – stiprinti diabeto prevenciją bei sergančiųjų priežiūros prieinamumą.

Tarptautinės diabeto asociacijos duomenimis 2015 m. pasaulyje buvo maždaug 415 mln. diabetu sergančių suaugusiųjų. Prognozuojama, jog iki 2040 m. šis skaičius pasieks 642 mln. 2015 m. dėl diabeto ar jo sukeltų komplikacijų mirė 5 mln. žmonių – po žmogų kas 6 sekundes.
Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įregistruota per 99 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Lietuvoje nuo 1983 m. registruojami vaikų sergamumo I tipo cukriniu diabetu atvejai. Europoje 60 mln. suaugusiųjų gyvena sirgdami cukriniu diabetu, daugiau nei trečdaliui gyventojų, sergančių diabetu, ši liga dar nediagnozuota. 90 % visų žmonių, sergančių šia klastinga liga, yra diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. 32 mln. žmonių yra padidėjusi rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu.

Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos β ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina kraujo gliukozės kiekį. Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo diabetu.

Cukrinio diabeto tipai:
• I tipo cukrinis diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino. Todėl kasdien reikia jo injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 – 10% yra I tipo ligoniai.
• II tipo cukrinis diabetas yra nuo insulino nepriklausomas. Tai dažnesnė šios ligos forma. Juo paprastai serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie neretai per daug sveria. Vaikai gali sirgti vadinamuoju MODY tipo diabetu. II tipo cukrinis diabetas iš pradžių koreguojamas subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei ligos kontrolei šių priemonių nepakanka, skiriamas gydymas tabletėmis, kurios stimuliuoja kasos β ląsteles gaminti insuliną. Tačiau ligai progresuojant, II tipo diabetu sergantiesiems būtina insulino terapija. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95% yra II tipo ligoniai.

Požymiai
I tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai:
• padažnėjęs šlapinimasis,
• varginantis troškulys,
• burnos džiūvimas,
• kojų tirpimas,
• nuolatinis nuovargis,
• alkis,
• staigus svorio kritimas,
• blogėjantis regėjimas,
• pasikartojančios infekcijos.
II tipo cukrinis diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti.
Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik ne tokie ryškūs.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai
• I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: imuniteto susilpnėjimas, infekciniai uždegiminiai procesai (virusai, toksinai), paveldimumas.
• II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar =27 kg/m2); vyresnis kaip 45 m.; turi artimų giminių, sergančių diabetu; sergantis arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg); turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l); patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų; sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis; varginamas II tipo cukrinio diabeto požymių; moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg naujagimius; moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu.

Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. II tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis.
Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti gresiančių komplikacijų.

 

Straipsnis parengtas remiantis:
1. Zabulienė, L., Butkus, J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija. Vilnius.
2. http://www.dia.lt/
3. http://www.smlpc.lt/

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė