Dešimtą kartą Europoje balandžio 20 – 25 dienomis yra minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą.
Infekcinės ligos žaloja ne tik žmonių sveikatą, bet ir sukelia ekonominius bei socialinius nuostolius. Skiepijimas – tai būdas apsaugoti organizmą nuo vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamų ligų. Įskiepijant vakciną siekiama, kad organizmas taptų atsparus konkrečiai ligai, t.y. įgytų imunitetą. Vakcina gali užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos poveikį.
Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas, įgyvendinant Nacionalines imunoprofilaktikos programas, visame pasaulyje finansuojamas iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiektos pakankamai didelės vaikų skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau, nors vaikų skiepijimų apimtys pakankamai didelės, suaugusių skiepijimų apimtys kelia nerimą. Pavyzdžiui, gripo sezono metu sezoninio gripo vakcina paskiepyta tik 6,4 proc. bendrosios populiacijos. Gripo vakcinacijos apimtys 65 metų ir vyresnio amžiaus rizikos grupėje sudaro vidutiniškai 10 proc. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Kai Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. rizikos grupių gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei būtina padidinti suaugusiųjų skiepijimosi apimtį, nes vakcinacija gali netiesiogiai sumažinti kai kurių sukėlėjų cirkuliavimą, ir apsaugoti tuos, kurie negali būti vakcinuoti, pavyzdžiui, naujagimius ir mažus kūdikius nuo kokliušo. Vakcinacijos nauda yra įvairiapusė. Vakcinacija sumažinamos tiesioginės išlaidos, kurios susidaro naudojant medicininius ir nemedicininius išteklius ligonių gydymui, netiesioginės išlaidos (dėl darbo našumo mažėjimo ir nedarbingumo) ir nematerialiosios išlaidos susijusios su sutrikdyta gyvenimo eiga ir kokybe.
Aplinkoje egzistuoja pavojingų užkrečiamų ligų, kuriomis galime susirgti. Šios ligos „atneša“ nemažai neigiamų pasekmių – žaloja organizmą bei kartais sukelia mirties atvejus. Apsisaugoti nuo pavojingų ligų padeda skiepai.

Užkrečiamųjų ligų vakcinacija:
Difterija – skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių: skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo.
Stabligė – skiepijama atsižvelgiant į amžių, skiepijama pagal skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo. Susižeidus skiriama skubioji stabligės imunoprofilaktika.
Kokliušas – kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, tačiau šie skiepai neužtikrina apsaugos visam gyvenimui, todėl paaugliams ir suaugusiems, ypač sveikatos priežiūros darbuotojams ir būsimiems tėvams rekomenduojama revakcinacija kokliušo komponento turinčia vakcina.
Pneumokokinė infekcija – skiepijama polisacharidine vakcina, kurios sudėtyje yra 23 serologinių grupių pneumokokų antigenų. Vakcina rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems, vyresniems kaip 2 metų amžiaus asmenims. Naujos kartos konjuguotos pneumokokinės infekcijos vakcinos gali apsaugoti nuo 10 ar 13 serologinių grupių, jos skiriamos ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams, bei asmenims vyresniems nei 50 m.
Tymai – skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti dviem dozėmis ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
Raudonukė – skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
Gripas – rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, ypač šių rizikos grupių asmenims: 65 metų ir vyresniems asmenims; nėščioms moterims; sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs; vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų, medicinos darbuotojams kiekvienais metais po vieną dozę.
Pasiutligė – profilaktiniai skiepijimai neturėjus kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu asmenims, kurie turi didelę riziką užsikrėsti: dirba laboratorijose, veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai ir kt. Skiepijami per tris kartus: pirminė dozė, antra dozė po 7 dienų ir trečioji po 21 arba 28 dienų.
Žmogaus papilomos viruso infekcija – rekomenduojama mergaitėms nuo 9 metų amžiaus ir jaunoms moterims, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo vakcinos sudėtyje esančių žmogaus papilomos viruso genotipais. Pilna skiepijimo keturvalentė vakcina schema: pirmoji dozė, antroji po 2 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Dvivalentė vakcina – pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Lietuvoje svarstomas skiepijimų nuo žmogaus papilomos viruso įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Hepatitas A – rekomenduojama visiems vyresniems nei 1 metų asmenims. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama keliautojams išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2-4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
Hepatitas B – naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6-12 mėn.). Pabaigtas hepatito B skiepijimo planas užtikrina apsaugą mažiausiai 25 metams, kartais net visam gyvenimui.
Erkinis encefalitas – pradėti skiepyti iki prasidedant erkių aktyvumo sezonui (balandis – lapkritis). Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu ketveriems metams. Pagreitinta schema gali būti taikoma bet kuriuo metų laiku.
Epideminis parotitas – skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
Vėjaraupiai – skiepijama gyva vakcina, optimaliausia skiepyti vaikus iki 2 metų amžiaus, tačiau galima skiepytis bet kuriame amžiuje, jei asmuo nesirgo ir nori turėti apsaugą nuo šios infekcijos. Vakcinacija rekomenduojama atsižvelgiant į keliautojo individualią riziką. Vakcinuotis gyva vėjaraupių vakcina negalima besilaukiančioms moterims.
Nebūkite abejingi – skiepai gali išgelbėti Jūsų gyvybę. Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka vienos ligos, sąlygojančios rimtas komplikacijas ir mirtis pašalintos, kitos eliminuojamos (poliomielitas, tymai, raudonukė).

 

           Straipsnis parengtas remiantis:
           1. www.ulac.lt
           2. www.sam.lt

 

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė